- sutratėti
- sutratė́ti, sùtrata, -ė́jo intr. 1. Ser imti tratėti, braškėti: Sienos sutratė́jo DŽ1. Pirma miškas sutratė́jo, i prapuolė [vaiduoklis] Grz. Taip ant to žodžio pasidarė dūmai geltoni vežime, ir tujaus vėjas sutratėjo ir suūžė DS257. Tiktai tvoros sutrata [velniui atėjus] LMD(Žg). ^ Nuo varškės kaulai sutratės TDrI33. ║ NdŽ sugrikšėti (apie sąnarius): Atsisveikinant jis man taip suspaudė ranką, kad pirštai sutratėjo J.Avyž. 2. L, NdŽ tratant sulūžti: Šieno prisikrautum, ratai i sutratėtum, jei be gelžių End. Iš antro karto ara, apent užkliuvo [žambis], tas žambis sutratė́jo LKT66(Brs). 3. NdŽ, Krš tratant sudegti: Sutratė́jo daržinė DŽ. Namas užsidegė ir sutratė́jo DrskŽ. Par gaisrą sutratė́jo nauji trobesiai Jnš. Visas kaimas supleškėjo sutratėjo rš. ^ Kad jis kur galais sutratė́tų! Žvr. 4. supoškėti: Tik staiga sutratė́[jo] automatas Lbv. Supokšėdavo pavieniai šūviai, retkarčiais sutratėdavo kulkosvaidis, ir vėl ramu rš. ║ L subildėti, sudundėti: Po kiek laiko visa padangė sutrata subilda, lyg geležimi kaustyti ratai nusirita per dangų ten, kur mūsų trobos A.Vencl. 5. NdŽ imti garsiai plepėti: Beveik springdamas žodžiais sutratėjo storulis A.Vencl. 6. NdŽ garsiai kalbant sueiti: Šešios bobos sutratė́jo, trukšmas baisiausis Krš. Sutratė́jo visi į krautuvę pirkties Krš. Visi sutratė́jo į vidų Nv. Jau, girdu, suvažiavo arkliai, sutratėjo Yl. \ tratėti; atitratėti; įtratėti; ištratėti; nutratėti; patratėti; partratėti; pertratėti; pratratėti; pritratėti; sutratėti; užtratėti
Dictionary of the Lithuanian Language.